Pamąstymai apie Lietuvos ateitį

(spontaniška reakcija į vieno žmogaus laišką)
Prašau tik vieno, pamąstyti apie tai, kaip pats norėtum gyventi ir ką daryti.
Ar pačiam yra girdėta frazė „valstybė turi mumis pasirūpinti…“?
Jei girdėta, tai pasisakyme yra dalis tiesos – tu sakai, kad kiekvienas turi pasirūpinti savimi ir kitais. Aš su tuo sutinku. Bet ar kiti su tuo taip pat sutinka? Dažniausiai žmonės sako, kad valstybė turi jais pasirūpinti ir jiems visai nesvarbu iš kur ir kaip valstybė sems resursus tų žmonių norų tenkinimui.
Tai štai šioje vietoje mes visi sau ir kitiems meluojame, prisiekinėdami ištikimybe Lietuvos valstybei. Mūsų galvose yra paslėptos skirtingos mintys, todėl ir negalime susitarti. Tikslus surašome bendrus, o veiksmus atliekame skirtingus.
Mokesčių mokėjimas dar nė vieno karto pasaulyje neišsprendė nei vienos problemos. Mokesčiai visada padėjo sukurti geresnį gyvenimą išrinktiesiems. Tada darosi neaišku kas yra tie išrinktieji: mokytojai, pensininkai, policininkai, ministrai, visokio rango valstybės tarnautojai, politikai. Kieno naudai mes didiname mokesčius? Į šį klausimą aš girdėjau tik vieną atsakymą – Lietuvos biudžetui. Bet argi biudžetas žmogus? Ar jam skauda? Ar jis nori valgyti? Gal Lietuvos biudžetas yra naujasis mūsų vergvaldys, kuriam mes privalome tarnauti? Kiekvienas nuasmenintas daiktas ar reiškinys traukia visokio lygio sukčius, nes taip jie gali lengvai pasisavinti svetimą naudą ir likti nenubaustais. Todėl man galvoje sukasi mintis, kad didindami mokesčius mes tarnaujame ir vergaujame sukčiams, kurie prisidengia biudžetu ir įstatymais. Jei aš klystu parodykite kur, ir aš atsiprašysiu.
Vienintelis tikras ir realus dalykas, kuris leis žmonėms geriau gyventi yra svarbiausių vertybių (duotų žmogui, o ne žmogaus sukurtų) atradimas ir suvokimas. Tada, žmonės gali daryti atitinkamus sprendimus ir tų sprendimų pagrindu susitarti dėl bendro gyvenimo sąlygų.
Taip pat prašau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės nesutarus, kyla konfliktai. Konfliktų metu nukenčia visi, bet būna ir išlošusių… Išlošia tie, kurie vadovaujasi netikromis – žmogaus sukurtomis vertybėmis, t.y. trokšta valdžios, turtų, pranašumo prieš kitus, nors nėra tam jokio pagrindo ir pan.,  ir t.t.
Jei pats sakai – darom gerą Lietuvai, tai aš sakau daryk gerai sau ir savo artimui, tada tikrai Lietuvai bus geriau. O jei barsies, pyksi, ir ieškosi kaltų, bei juos kaltinsi, tai tik dar labiau supriešinsi kitus, pačiam bus nemalonu gyventi ir visi tavo geri norai – sukurti gerą Lietuvą virs absoliučiais niekais (jau šiandien tai turime – „vieni ant kitų varo, ir niekas nesikeičia į gerą“).
Mano galva, valstybė ir yra mūsų visų pastangos būti laisviems savo sprendimuose ir teisingiems veiksmuose. Tačiau ar visada mes esame sąžiningi patys sau? Iš kitų reikalaujame, o sau leidžiame elgtis kitaip.
Teiginys – aš myliu Lietuvą – iš esmės nieko nepasako, nes aš nežinau ar tu myli Lietuvą su visais jos gyventojais, ar tik su išrinktaisiais?
Todėl, aš užduodamas paprastus klausimus, ir gaudamas atsakymus, išsiaiškinu tikrąsias ir paslėptas žmonių mintis, kurios man ir taip yra žinomos, bet visada malonu pagrįsti savo teiginius tikrais statistiniais duomenimis.
Iš pirmos apklausos, tikrai pamačiau kaip lietuviai myli Lietuvą – iš 3 mln. gyventojų tik 100 respondentų. Tai rodo, kad 99,999999 proc. gyventojų yra abejingi tiems procesams, kurie vyksta Lietuvoje. Žymiai smagiau, pakeikti kitus ir pasakyti jiems, kad šie nieko nesupranta.
Tačiau nei vienas kritikas nepasiūlo kitokio sprendimo, nei valstybinės valdžios stiprinimas, mokesčių didinimas, o tai, mano galva, yra naujos kartos – „valstybininkų“ teisinės, politinės vergovės santvarkos apraiškos.
Ar jūs norite būti vergais?
Aš tikrai to nenoriu ir visomis savo išgalėmis priešinsiuosi tokiam požiūriui ir veiksmams.
O jūs ką žadate daryti?
Sprendimas yra. Aš jau daug kartų kartojau ir dar kartą pakartosiu – nebesiekit netikrų ir žmogaus sukurtų vertybių (kurios paverčia mus vergais dvasios ir turtų) ir pradėkite rūpintis kiekvieno žmogaus gyvenimu ir jo kokybės gerinimu. Pradėkime nuo savęs ir nepamirškime artimo, kuris nėra toks tvirtas savimi pasirūpinti. Štai jums gero gyvenimo Lietuvoje scenarijus.
Tiesa dar nepaminėjau kūrybinės veiklos skatinimo – būtinai reikia kurti ir kažką naujo daryti, nes tai yra mūsų pačių labui ir tobulėjimui. Nes per kūrybą mes pažįstame pasaulį. Be kūrybos taip ir būtume likę „žemės kirmėlėmis“.
Ir nebeieškokite „sliekų“ ten, kur jų nėra. Nes tie, kurie tai daro stengiasi jus nukreipti nuo teisingo kelio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *