(spontaniška reakcija į vieno žmogaus laišką)

Prašau tik vieno, pamąstyti apie tai, kaip pats norėtum gyventi ir ką daryti.

Ar pačiam yra girdÄ—ta frazÄ— „valstybÄ— turi mumis pasirÅ«pinti…“?

Jei girdÄ—ta, tai pasisakyme yra dalis tiesos – tu sakai, kad kiekvienas turi pasirÅ«pinti savimi ir kitais. AÅ¡ su tuo sutinku. Bet ar kiti su tuo taip pat sutinka? Dažniausiai žmonÄ—s sako, kad valstybÄ— turi jais pasirÅ«pinti ir jiems visai nesvarbu iÅ¡ kur ir kaip valstybÄ— sems resursus tų žmonių norų tenkinimui.

Tai štai šioje vietoje mes visi sau ir kitiems meluojame, prisiekinėdami ištikimybe Lietuvos valstybei. Mūsų galvose yra paslėptos skirtingos mintys, todėl ir negalime susitarti. Tikslus surašome bendrus, o veiksmus atliekame skirtingus.

Mokesčių mokÄ—jimas dar nÄ— vieno karto pasaulyje neiÅ¡sprendÄ— nei vienos problemos. Mokesčiai visada padÄ—jo sukurti geresnį gyvenimÄ… iÅ¡rinktiesiems. Tada darosi neaiÅ¡ku kas yra tie iÅ¡rinktieji: mokytojai, pensininkai, policininkai, ministrai, visokio rango valstybÄ—s tarnautojai, politikai. Kieno naudai mes didiname mokesčius? Ä® šį klausimÄ… aÅ¡ girdÄ—jau tik vienÄ… atsakymÄ… – Lietuvos biudžetui. Bet argi biudžetas žmogus? Ar jam skauda? Ar jis nori valgyti? Gal Lietuvos biudžetas yra naujasis mÅ«sų vergvaldys, kuriam mes privalome tarnauti? Kiekvienas nuasmenintas daiktas ar reiÅ¡kinys traukia visokio lygio sukčius, nes taip jie gali lengvai pasisavinti svetimÄ… naudÄ… ir likti nenubaustais. TodÄ—l man galvoje sukasi mintis, kad didindami mokesčius mes tarnaujame ir vergaujame sukčiams, kurie prisidengia biudžetu ir įstatymais. Jei aÅ¡ klystu parodykite kur, ir aÅ¡ atsipraÅ¡ysiu.

Vienintelis tikras ir realus dalykas, kuris leis žmonėms geriau gyventi yra svarbiausių vertybių (duotų žmogui, o ne žmogaus sukurtų) atradimas ir suvokimas. Tada, žmonės gali daryti atitinkamus sprendimus ir tų sprendimų pagrindu susitarti dėl bendro gyvenimo sąlygų.

Taip pat praÅ¡au atkreipti dÄ—mesį į tai, kad žmonÄ—s nesutarus, kyla konfliktai. Konfliktų metu nukenčia visi, bet bÅ«na ir iÅ¡loÅ¡usių… IÅ¡loÅ¡ia tie, kurie vadovaujasi netikromis – žmogaus sukurtomis vertybÄ—mis, t.y. trokÅ¡ta valdžios, turtų, pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus, nors nÄ—ra tam jokio pagrindo ir pan.,  ir t.t.

Jei pats sakai – darom gerÄ… Lietuvai, tai aÅ¡ sakau daryk gerai sau ir savo artimui, tada tikrai Lietuvai bus geriau. O jei barsies, pyksi, ir ieÅ¡kosi kaltų, bei juos kaltinsi, tai tik dar labiau suprieÅ¡insi kitus, pačiam bus nemalonu gyventi ir visi tavo geri norai – sukurti gerÄ… LietuvÄ… virs absoliučiais niekais (jau Å¡iandien tai turime – „vieni ant kitų varo, ir niekas nesikeičia į gerÄ…“).

Mano galva, valstybė ir yra mūsų visų pastangos būti laisviems savo sprendimuose ir teisingiems veiksmuose. Tačiau ar visada mes esame sąžiningi patys sau? Iš kitų reikalaujame, o sau leidžiame elgtis kitaip.

Teiginys – aÅ¡ myliu LietuvÄ… – iÅ¡ esmÄ—s nieko nepasako, nes aÅ¡ nežinau ar tu myli LietuvÄ… su visais jos gyventojais, ar tik su iÅ¡rinktaisiais?

Todėl, aš užduodamas paprastus klausimus, ir gaudamas atsakymus, išsiaiškinu tikrąsias ir paslėptas žmonių mintis, kurios man ir taip yra žinomos, bet visada malonu pagrįsti savo teiginius tikrais statistiniais duomenimis.

IÅ¡ pirmos apklausos, tikrai pamačiau kaip lietuviai myli LietuvÄ… – iÅ¡ 3 mln. gyventojų tik 100 respondentų. Tai rodo, kad 99,999999 proc. gyventojų yra abejingi tiems procesams, kurie vyksta Lietuvoje. Žymiai smagiau, pakeikti kitus ir pasakyti jiems, kad Å¡ie nieko nesupranta.

Tačiau nei vienas kritikas nepasiÅ«lo kitokio sprendimo, nei valstybinÄ—s valdžios stiprinimas, mokesčių didinimas, o tai, mano galva, yra naujos kartos – „valstybininkų“ teisinÄ—s, politinÄ—s vergovÄ—s santvarkos apraiÅ¡kos.

Ar jūs norite būti vergais?

Aš tikrai to nenoriu ir visomis savo išgalėmis priešinsiuosi tokiam požiūriui ir veiksmams.

O jūs ką žadate daryti?

Sprendimas yra. AÅ¡ jau daug kartų kartojau ir dar kartÄ… pakartosiu – nebesiekit netikrų ir žmogaus sukurtų vertybių (kurios paverčia mus vergais dvasios ir turtų) ir pradÄ—kite rÅ«pintis kiekvieno žmogaus gyvenimu ir jo kokybÄ—s gerinimu. PradÄ—kime nuo savÄ™s ir nepamirÅ¡kime artimo, kuris nÄ—ra toks tvirtas savimi pasirÅ«pinti. Å tai jums gero gyvenimo Lietuvoje scenarijus.

Tiesa dar nepaminÄ—jau kÅ«rybinÄ—s veiklos skatinimo – bÅ«tinai reikia kurti ir kažkÄ… naujo daryti, nes tai yra mÅ«sų pačių labui ir tobulÄ—jimui. Nes per kÅ«rybÄ… mes pažįstame pasaulį. Be kÅ«rybos taip ir bÅ«tume likÄ™ „žemÄ—s kirmÄ—lÄ—mis“.

Ir nebeieÅ¡kokite „sliekų“ ten, kur jų nÄ—ra. Nes tie, kurie tai daro stengiasi jus nukreipti nuo teisingo kelio.