Apie vienybÄ™, kovÄ… ir sistemÄ… …

Žinau, matau ir suprantu.

Problema yra ta, kad Lietuvos (ir ne tik) žmonÄ—s yra inertiÅ¡ki ir politiniai – socialiniai – ekonominiai procesai vyksta iÅ¡ lÄ—to ir visada yra žmonÄ—s, kurių mÄ…stymas ir elgesys eina priekyje ir visada bus žmonÄ—s, kurie vilksis toli gale. Nedrįstu Å¡io proceso vadinti kaip žygiavimas kolonoje, labiau priverstinis Ä—jimas į kalnÄ…. Vieni anksčiau pavargsta, kiti vÄ—liau.

Kalnas yra mano panaudotas simbolis, nes mes, visi Å¡io pasaulio žmonÄ—s, kažkodÄ—l norime naudoti ekonomikos augimo modelį be perstojo. Žmogaus gyvenime viskas vyksta kiek kitaip – iÅ¡ pradžių gimsta, vÄ—liau auga, po to, suaugÄ™s, ilgai protiÅ¡kai tobulÄ—ja ir galų gale pavargÄ™s palieka Å¡iÄ… aÅ¡arų pakalnÄ™. Tačiau Å¡alies ir ekonomikos augimas visada turi augti. Jei neauga, tai jau yra blogai. Tik niekas negali paaiÅ¡kinti kodÄ—l. O jei gali, tai toks asmuo niekada nesusivienys su kitais, nes jo egoizmas yra stipresnis už jo asmeninį bendro reikalo suvokimÄ… ir norÄ… bendrai dirbti ir gyventi.

Ir vis dÄ—lto aÅ¡ dar kartÄ… pasikartosiu – nereikia eiti muÅ¡tis ar kovoti su sistema ar jÄ… „valdančiais“ asmenimis. Blogis glÅ«di mumyse (arba „mÅ«syse“ kaip kad sakÄ— vienas mÅ«sų politinis veikÄ—jas). Tauta yra sukÅ«rusi ir daugiau vaizdingų posakių situacijai apibÅ«dinti, bet šį kartÄ… praleisiu citavimÄ….

Norėčiau grįžti prie paradokso įraÅ¡yto laiÅ¡ko temoje „nesisteminÄ—s opozicijos vienybÄ™…“ VienybÄ— be sistemos iÅ¡ principo yra neįmanoma. KodÄ—l mes svaigstame dÄ—l amžino variklio sukÅ«rimo, pažeisdami gamtos dÄ—snius, kuriuos pakeisti mÅ«sų valios neužteks (net ir visų 7 mlrd. susivienijusių, jau nekalbant apie nepilnus 3 milijonus)?

Mes kviečiame vieni kitus kovoti ir tuo pačiu siekiame vienybÄ—s – antras paradoksas. Kovos vienybÄ— tik tuo pasireiÅ¡kia, kad kovotojams yra bÅ«tinas lygiavertis prieÅ¡ininkas, su kuriuo galima ilgai ir nuobodžiai tampytis ir nei vienas negali pasiekti pergalÄ—s. Tačiau, jei vienas nugali, tai vienybÄ—s tarp prieÅ¡ininkų nebelieka jokios.

Trečias paradoksas yra skaudus, nemalonus ir žiaurus. Mes norime sukurti LietuvÄ… be lietuvių ir be priešų. Be priešų – tai darÄ— socializmo kÅ«rÄ—jai ir iÅ¡naikino pusÄ—s pasaulio intelektualų žiedÄ…. Be lietuvių – be žmonių, kurie deklaruoja esÄ… lietuviais, gyvenančiais ir norinčiais gyventi Lietuvoje ir visokiais bÅ«dais kÅ«rusiais savo gerÄ… gyvenimÄ…. DidžiÄ…ja dalimi neteisÄ—tai ir nesąžiningai. Bet jie yra lietuviai, nors gal ir nelabai malonÅ«s ar maloniai besielgiantys asmenys. Å ia tema diskusijų dali bÅ«ti daugybÄ—, o dabar kalbame apie vienybÄ™.

VienybÄ— tarp nesuderinamų ir kartu nenorinčių gyventi žmonių. Ar tai yra įmanoma? Ar mes pasiryžę mokytis gyventi kartu su visokio plauko ir praeities asmenimis? Ar mÅ«sų mastymas ir vertybiniai kriterijai yra pasiruoÅ¡Ä™ laukti “ į kalnÄ… besivelkančios galiorkos“, norÄ—damas jiems perduoti pirmųjų patirtį? Ar užteks mums kantrybÄ—s gyventi ir kartu kurti geresnį gyvenimÄ… Lietuvoje su tam besiprieÅ¡inančiais ir nesuvokiančiais asmenimis?

Manau kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų turÄ—tų atsakyti pats sau į Å¡ituos klausimus. ir tada ieÅ¡koti realių ir bendrų sÄ…lyčio taÅ¡kų. MÅ«sų patirtis, gebÄ—jimai ir norai skiriasi, todÄ—l natÅ«ralu, kad vienybÄ—s visais klausimais nerasime, bet vienoje vietoje vienybÄ— gali bÅ«ti visada – mes norime norÄ—ti, galvoti ir suvokti, kad gyventi kartu visada yra sunkiau nei vienam atskirai, kad gyvenat kartu reikia eiti į nuolatinius kompromisus, ir kad gyventi kartu reikia sukaupti be galo daug gyvenimiÅ¡kos iÅ¡minties.

DÄ—l kovos. Kova – tai nuolatinis gyvenimo variklis, kiekvieno žmogaus gyvenimo „perpetuum mobile“. Žmogus kovoja su savo tinguliu, su savo neribotais norais ir ambicijomis, su savo neiÅ¡prusimu ir sunkiai įkandamais mokslais, sporto, meno ir kultÅ«ros baruose, su savo fiziologiniais netobulumais ir nukrypimais, su daugybe kitų gamtinių ir natÅ«ralių fiziologinių dalykų. Tai kad žmogus pilnai gali kovoti kasdien, neskriausdamas kitų žmonių ir netrukdydamas jiems paties su savimi kovoti. O geriausia visuomeninÄ— kovos forma yra kÅ«ryba, kas geriau kÄ… nors padarys, kas kÄ… nors sukurs naujo ir dar nežinomo, ir pan. galų gale visi 7 milijardai planetos gyventojų gali pradÄ—ti kovoti su kosmosu – kurti ir nuolat plÄ—toti tarpgalaktinių skrydžių sistemas ir kasdien atkovoti po vienÄ… ar kitÄ… Å¡viesmetį iÅ¡ mÅ«sų dar nepažintos galaktikos.

DÄ—l sistemos. Sistema yra, buvo ir bus visada. Jei mes sugriausime sistemiÅ¡kumÄ… ŽemÄ—s planetoje, tai sugriausime ir gyvybÄ™, bet sistema vis tiek iÅ¡liks. Mes dar nesusitarÄ—me (moksliÅ¡kai) kaip, kada ir kodÄ—l atsirado gyvybÄ—, tai todÄ—l turime daugybÄ™ skirtingų Å¡ios sistemos apibrėžimų ir skirtingų jos valdymo, kÅ«rimo metodų. TodÄ—l kai mes prieÅ¡pastatome vienÄ… struktÅ«rÄ… kitai ir kalbame apie sistemiÅ¡kumo trÅ«kumus, mes nuklystame į „tyrus“, kuriuose pasiklystame ir vÄ—liau Å¡aukiamÄ—s pagalbos, kad mÅ«sų niekas nesaugo. Sistemas sugriauti yra labai lengva, tereikia paÅ¡alinti kelis atraminius sistemos elementus ir ji pati sugrius, nereikÄ—s nei vienytis, nei vienodai mÄ…styti.

Norint sugriauti Å¡iandieninÄ™ visuomenÄ—s valdymo sistemÄ…, pirmiausiai reikia pakeisti savo pačių mÄ…stymo bÅ«dÄ… – mažų mažiausiai reikia atsisakyti nuolatinio pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s kÅ«rimo. Ar jÅ«s tam pasiruoÅ¡Ä™? Pagal susiraÅ¡inÄ—jimÄ… galiu sprÄ™sti, kad visiÅ¡kai ne. JÅ«sų asmeninis egoizmas leidžia gilias Å¡aknis ir naujus daigus. JÅ«s elgiatÄ—s taip pat kaip ir tie, kuriuos kritikuojate. Sustokite ir pamÄ—ginkite pagalvoti, kas bÅ«tų jei aÅ¡ ir visi kiti mano draugai staiga nustotų kurti pridÄ—tinÄ™ vertÄ™? Ar man pritrÅ«ks oro? Ar aÅ¡ suÅ¡alsiu? Ar negalÄ—siu susirasti ar užsiauginti sau maisto? Kas vis dÄ—lto atsitiks, jei nustosiu kurti pridÄ—tinÄ™ vertÄ™? Pagalvokite, rimta tema diskusijai.

DÄ—l teisinÄ—s valstybÄ—s. Pirma reikÄ—tų atsakyti į komplikuotÄ… filosofinį klausimÄ… – kas pirmiau viÅ¡ta ar kiauÅ¡inis? AÅ¡ perfrazuosiu – kas svarbiau žmogus ar įstatymas?

Pagalvokite ir šiuo klausimu. Jis dar labai mažai gvildentas, bet žmonės vis dažniau išsako mintis, kad kažkas yra negerai su ta teisine valstybe.

DÄ—l teismų. AÅ¡ pats neiÅ¡lendu iÅ¡ jų ir nerandu teisybÄ—s, todÄ—l ir užduodu keistus klausimus jums, nes tvirtai žinau, kad jokia „žmogiÅ¡ka“ jÄ—ga neįveiks „sistemos“. Vietoj vieno „sugadinto sistemos elemento“ atsiras deÅ¡imtys naujų arÅ¡esnių, nes „sistemos varžteliams“ labai svarbu bÅ«ti sistemoje ir niekas iÅ¡ jų nekalba apie vienybÄ™.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *