Kokios valstybės norime?

Aš savęs klausiu ar noriu:

1) Idealios valdžios valstybės,

2) Pilietinės visuomenės valstybės,

3) Absoliučiai abejingų žmonių valstybės, kurioje piliečiai gyvena pagal „džiunglių įstatymus” – kiekvienas už save.

O jūs, kurios koncepcijos šalininkus remsite per rinkimus?

Aš remsiu pilietinę visuomenę norinčius sukurti atstovus. Mano galva, tai yra vienintelis kelias, kuris atitinka darnios plėtros sąvoką. Tik pilietinėje visuomenėje galima suderinti kiekvieno piliečio asmeninius gebėjimus, žinias ir norus su visuomenės bendrais interesais.

Kodėl tai neįmanoma idealios valdžios valstybėje?

Tai yra labai elementari priežastis – visų valdžių, kad ir kokia tobula ji bebūtų, ribotumas.

Valdžios atstovų skaičius, lyginant su visos visuomenės skaičiumi yra labai nedidelis, net jei sudaro 20 ir daugiau procentų, kaip tai yra Lietuvoje, nuo bendros populiacijos skaičiaus.

Asmeninės kiekvieno valdžios atstovo žinios ir gebėjimai taip pat yra riboti, lyginant su bendru visuomenės potencialu.

O svarbiausia yra tai, kad jokia valdžia, įgydama jiems deleguotas ar kitokia forma įgytas ar pasiimtas teises ir pareigas, negali ir neturi jokios galimybės perimti visuomenės narių iniciatyvos ir motyvacijos. Tai yra valdžios atstovai darys darbą, nuo kurio priklauso visos visuomenės likimas, tik savo pačių asmeninės motyvacijos ir iniciatyvos ribose. Visi tie, kurie rinko ar palaikė kandidatus į valdžią bus daugiau ar mažiau nusivylę, nes valdžios atstovai ir norėdami nesugebės patenkinti net ir mažos dalies juos išrinkusių žmonių lūkesčių dėl fizinių žmogaus organizmo ypatybių. Tada kils visuomenės narių nepasitenkinimo banga ir vėl bus ieškoma naujos idealios valdžios atstovų. O jų nėra ir negali būti. Taip žmonės ir klaidžios savo pačių paklydimuose, aiškindami, kad tie, kurie jų nesupranta arba nepritaria jų nuomonei yra kvaili ir neišmanėliai.

O kaip yra iš yra tikrųjų, spręskite jūs patys.