Author Archives: Virmantas Galdikas

About Virmantas Galdikas

Vilniaus universitetas 1981-1986 Finansai ir kreditas spec. International Management Center 1992-1993 Budapest, Hungary MBA

Apie tai kaip ekonomikÄ… reguliuoja teisinÄ— sistema

Tai, kad mūsų gyvenimus valdo teisinės sistemos nėra paslaptis. Paslaptis buvo tai kaip jos tai daro ir todėl, kad niekas apie tai garsiai nekalbėjo. Pradėkim nuo savokų ir terminų, jų naudojimo ir suvokimo.

Čia pateikiu tik keletą ekonominių savokų, kurių apibrėžimai nepateko į svarbiausius žodynus:

Kaina – viena iÅ¡ teisinių formų, nusakančių ekonominius reikalavimus nuosavybÄ—s perdavimui vieno asmens kitam.

Atsiskaitymas – teisinis aktas, kuriuo nuosavybÄ—s teisÄ—s perduodamos ekonominÄ—mis priemonÄ—mis.

VertÄ— (ekonomine prasme) – teisinÄ—mis priemonÄ—mis apibrėžta sÄ…voka, skirta ekonominiams reiÅ¡kiniams ir jų sÄ…ryÅ¡io su teisinio poveikio priemonÄ—mis apibÅ«dinti .

Pinigai – teisinÄ—mis priemonÄ—mis įteisintos atsiskaitymo priemonÄ—s.

Infliacija – neatitikimas tarp galiojančių teisinių ir ekonominių sÄ…vokų ir jomis pagrįstų realių ekonominių priemonių praktinio naudojimo.

Kaupimas – teisinÄ—mis priemonÄ—mis įteisintas vertÄ—s akumuliavimas, neturint tam realaus ekonominio pagrindo.

Ką jūs galėtumėte pasakyti apie procesus vykstančius mūsų visuomenėje, jei patys sudėtumėte šias sąvokų prasmes į tekstus ir vadovėlius, kuriuos rašo politiniai ir ekonominiai ekspertai, jau nekalbant apie teisininkus? Kur tokia įslaptinta teorija ir praktika gali mūsų visuomenę nuvesti? Gal jau atėjo laikas galvoti savo galva ir nelipti ant to paties grėblio, kurį kažkas pakišo mums po kojomis?

Apie vienybÄ™, kovÄ… ir sistemÄ… …

Žinau, matau ir suprantu.

Problema yra ta, kad Lietuvos (ir ne tik) žmonÄ—s yra inertiÅ¡ki ir politiniai – socialiniai – ekonominiai procesai vyksta iÅ¡ lÄ—to ir visada yra žmonÄ—s, kurių mÄ…stymas ir elgesys eina priekyje ir visada bus žmonÄ—s, kurie vilksis toli gale. Nedrįstu Å¡io proceso vadinti kaip žygiavimas kolonoje, labiau priverstinis Ä—jimas į kalnÄ…. Vieni anksčiau pavargsta, kiti vÄ—liau.

Kalnas yra mano panaudotas simbolis, nes mes, visi Å¡io pasaulio žmonÄ—s, kažkodÄ—l norime naudoti ekonomikos augimo modelį be perstojo. Žmogaus gyvenime viskas vyksta kiek kitaip – iÅ¡ pradžių gimsta, vÄ—liau auga, po to, suaugÄ™s, ilgai protiÅ¡kai tobulÄ—ja ir galų gale pavargÄ™s palieka Å¡iÄ… aÅ¡arų pakalnÄ™. Tačiau Å¡alies ir ekonomikos augimas visada turi augti. Jei neauga, tai jau yra blogai. Tik niekas negali paaiÅ¡kinti kodÄ—l. O jei gali, tai toks asmuo niekada nesusivienys su kitais, nes jo egoizmas yra stipresnis už jo asmeninį bendro reikalo suvokimÄ… ir norÄ… bendrai dirbti ir gyventi.

Ir vis dÄ—lto aÅ¡ dar kartÄ… pasikartosiu – nereikia eiti muÅ¡tis ar kovoti su sistema ar jÄ… „valdančiais“ asmenimis. Blogis glÅ«di mumyse (arba „mÅ«syse“ kaip kad sakÄ— vienas mÅ«sų politinis veikÄ—jas). Tauta yra sukÅ«rusi ir daugiau vaizdingų posakių situacijai apibÅ«dinti, bet šį kartÄ… praleisiu citavimÄ….

Norėčiau grįžti prie paradokso įraÅ¡yto laiÅ¡ko temoje „nesisteminÄ—s opozicijos vienybÄ™…“ VienybÄ— be sistemos iÅ¡ principo yra neįmanoma. KodÄ—l mes svaigstame dÄ—l amžino variklio sukÅ«rimo, pažeisdami gamtos dÄ—snius, kuriuos pakeisti mÅ«sų valios neužteks (net ir visų 7 mlrd. susivienijusių, jau nekalbant apie nepilnus 3 milijonus)?

Mes kviečiame vieni kitus kovoti ir tuo pačiu siekiame vienybÄ—s – antras paradoksas. Kovos vienybÄ— tik tuo pasireiÅ¡kia, kad kovotojams yra bÅ«tinas lygiavertis prieÅ¡ininkas, su kuriuo galima ilgai ir nuobodžiai tampytis ir nei vienas negali pasiekti pergalÄ—s. Tačiau, jei vienas nugali, tai vienybÄ—s tarp prieÅ¡ininkų nebelieka jokios.

Trečias paradoksas yra skaudus, nemalonus ir žiaurus. Mes norime sukurti LietuvÄ… be lietuvių ir be priešų. Be priešų – tai darÄ— socializmo kÅ«rÄ—jai ir iÅ¡naikino pusÄ—s pasaulio intelektualų žiedÄ…. Be lietuvių – be žmonių, kurie deklaruoja esÄ… lietuviais, gyvenančiais ir norinčiais gyventi Lietuvoje ir visokiais bÅ«dais kÅ«rusiais savo gerÄ… gyvenimÄ…. DidžiÄ…ja dalimi neteisÄ—tai ir nesąžiningai. Bet jie yra lietuviai, nors gal ir nelabai malonÅ«s ar maloniai besielgiantys asmenys. Å ia tema diskusijų dali bÅ«ti daugybÄ—, o dabar kalbame apie vienybÄ™.

VienybÄ— tarp nesuderinamų ir kartu nenorinčių gyventi žmonių. Ar tai yra įmanoma? Ar mes pasiryžę mokytis gyventi kartu su visokio plauko ir praeities asmenimis? Ar mÅ«sų mastymas ir vertybiniai kriterijai yra pasiruoÅ¡Ä™ laukti “ į kalnÄ… besivelkančios galiorkos“, norÄ—damas jiems perduoti pirmųjų patirtį? Ar užteks mums kantrybÄ—s gyventi ir kartu kurti geresnį gyvenimÄ… Lietuvoje su tam besiprieÅ¡inančiais ir nesuvokiančiais asmenimis?

Manau kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų turÄ—tų atsakyti pats sau į Å¡ituos klausimus. ir tada ieÅ¡koti realių ir bendrų sÄ…lyčio taÅ¡kų. MÅ«sų patirtis, gebÄ—jimai ir norai skiriasi, todÄ—l natÅ«ralu, kad vienybÄ—s visais klausimais nerasime, bet vienoje vietoje vienybÄ— gali bÅ«ti visada – mes norime norÄ—ti, galvoti ir suvokti, kad gyventi kartu visada yra sunkiau nei vienam atskirai, kad gyvenat kartu reikia eiti į nuolatinius kompromisus, ir kad gyventi kartu reikia sukaupti be galo daug gyvenimiÅ¡kos iÅ¡minties.

DÄ—l kovos. Kova – tai nuolatinis gyvenimo variklis, kiekvieno žmogaus gyvenimo „perpetuum mobile“. Žmogus kovoja su savo tinguliu, su savo neribotais norais ir ambicijomis, su savo neiÅ¡prusimu ir sunkiai įkandamais mokslais, sporto, meno ir kultÅ«ros baruose, su savo fiziologiniais netobulumais ir nukrypimais, su daugybe kitų gamtinių ir natÅ«ralių fiziologinių dalykų. Tai kad žmogus pilnai gali kovoti kasdien, neskriausdamas kitų žmonių ir netrukdydamas jiems paties su savimi kovoti. O geriausia visuomeninÄ— kovos forma yra kÅ«ryba, kas geriau kÄ… nors padarys, kas kÄ… nors sukurs naujo ir dar nežinomo, ir pan. galų gale visi 7 milijardai planetos gyventojų gali pradÄ—ti kovoti su kosmosu – kurti ir nuolat plÄ—toti tarpgalaktinių skrydžių sistemas ir kasdien atkovoti po vienÄ… ar kitÄ… Å¡viesmetį iÅ¡ mÅ«sų dar nepažintos galaktikos.

DÄ—l sistemos. Sistema yra, buvo ir bus visada. Jei mes sugriausime sistemiÅ¡kumÄ… ŽemÄ—s planetoje, tai sugriausime ir gyvybÄ™, bet sistema vis tiek iÅ¡liks. Mes dar nesusitarÄ—me (moksliÅ¡kai) kaip, kada ir kodÄ—l atsirado gyvybÄ—, tai todÄ—l turime daugybÄ™ skirtingų Å¡ios sistemos apibrėžimų ir skirtingų jos valdymo, kÅ«rimo metodų. TodÄ—l kai mes prieÅ¡pastatome vienÄ… struktÅ«rÄ… kitai ir kalbame apie sistemiÅ¡kumo trÅ«kumus, mes nuklystame į „tyrus“, kuriuose pasiklystame ir vÄ—liau Å¡aukiamÄ—s pagalbos, kad mÅ«sų niekas nesaugo. Sistemas sugriauti yra labai lengva, tereikia paÅ¡alinti kelis atraminius sistemos elementus ir ji pati sugrius, nereikÄ—s nei vienytis, nei vienodai mÄ…styti.

Norint sugriauti Å¡iandieninÄ™ visuomenÄ—s valdymo sistemÄ…, pirmiausiai reikia pakeisti savo pačių mÄ…stymo bÅ«dÄ… – mažų mažiausiai reikia atsisakyti nuolatinio pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s kÅ«rimo. Ar jÅ«s tam pasiruoÅ¡Ä™? Pagal susiraÅ¡inÄ—jimÄ… galiu sprÄ™sti, kad visiÅ¡kai ne. JÅ«sų asmeninis egoizmas leidžia gilias Å¡aknis ir naujus daigus. JÅ«s elgiatÄ—s taip pat kaip ir tie, kuriuos kritikuojate. Sustokite ir pamÄ—ginkite pagalvoti, kas bÅ«tų jei aÅ¡ ir visi kiti mano draugai staiga nustotų kurti pridÄ—tinÄ™ vertÄ™? Ar man pritrÅ«ks oro? Ar aÅ¡ suÅ¡alsiu? Ar negalÄ—siu susirasti ar užsiauginti sau maisto? Kas vis dÄ—lto atsitiks, jei nustosiu kurti pridÄ—tinÄ™ vertÄ™? Pagalvokite, rimta tema diskusijai.

DÄ—l teisinÄ—s valstybÄ—s. Pirma reikÄ—tų atsakyti į komplikuotÄ… filosofinį klausimÄ… – kas pirmiau viÅ¡ta ar kiauÅ¡inis? AÅ¡ perfrazuosiu – kas svarbiau žmogus ar įstatymas?

Pagalvokite ir šiuo klausimu. Jis dar labai mažai gvildentas, bet žmonės vis dažniau išsako mintis, kad kažkas yra negerai su ta teisine valstybe.

DÄ—l teismų. AÅ¡ pats neiÅ¡lendu iÅ¡ jų ir nerandu teisybÄ—s, todÄ—l ir užduodu keistus klausimus jums, nes tvirtai žinau, kad jokia „žmogiÅ¡ka“ jÄ—ga neįveiks „sistemos“. Vietoj vieno „sugadinto sistemos elemento“ atsiras deÅ¡imtys naujų arÅ¡esnių, nes „sistemos varžteliams“ labai svarbu bÅ«ti sistemoje ir niekas iÅ¡ jų nekalba apie vienybÄ™.

Lietuvos politinės struktūros pokyčių kryptys

Lietuvos valstybė, kaip ir jos žmonės keičiasi. Tai yra natūralu ir sveikintina. Kausimas kyla tik dėl to, ar mes žinome ir suvokiame kuria linkme visi visuomeniniai, politiniai ir asmeniniai pokyčiai vystosi?

VisiÅ¡kai sutinku, su vieno komentaro autoriumi, kad „AsmenybÄ—s vystosi vienatvÄ—je – VidutinybÄ—s Bandoje! Tai viena iÅ¡ nenuginčijamų gyvenimo tiesu! Manau, jeigu nori sukurti gyvenime kažkÄ… originalaus su iÅ¡liekamÄ…ja verte (menas, mokslas, technologijos), tai vienytis nelabai patartina! AiÅ¡ku gyvenimo ir visuomenÄ—s, gamtos vertybÄ—s turi iÅ¡likti vienu iÅ¡ prioritetų net ir kuriant kosminius laivus!“

Komentaro autorius kalba apie asmenybÄ—s svarbÄ… visuomenÄ—s gyvenime. O aÅ¡ paantrinu sakydamas, kad pasaulis keičiasi asmenybių ugdymo kryptimi. Norime mes to ar nenorime, pritariame ar neigiame, bet procesas neiÅ¡vengiamai vyksta ta linkme. AsmenybÄ—s ugdomos ne „bandoje“ ir ne „banda“ ugdo asmenybes, bes asmenybes moko kitos asmenybÄ—s ir vÄ—liau jau asmenybÄ—s pačios tobulÄ—ja.

Ä®sivaizduokite ir sau mintyse atsakykite, kÄ… gali „banda“ duoti asmenybei?

Jei juokais, tai asmenybės kultą ir daugiau nieko. Tačiau ar asmenybės kultas yra įmanomas visuomenėje, kurioje kiekvienas žmogus yra asmenybė? Visuomenėje, kurioje kiekvienas žmogus geba pats priimti sprendimus ir atsakomybę už jų vykdymą? Visuomenėje, kurioje asmenybėms nereikia jokios išorinės valdžios, kuri asmenybėms aiškintų ką jos turi ar neturi daryti?

Å iandien mes gyvename permainų laikotarpiu, kuriame, vis daugÄ—jant asmenybių, iÅ¡lieka labai stiprus noras valdyti visuomenÄ™ kaip „bandÄ…“. Å iandien valdžios rinkimai vis dar vykdomi, vadovaujantis stipriausio „bandos“ nario rinkimo principais. Bet „bandos“ gretos sparčiai retÄ—ja ir tikros asmenybÄ—s vis dažniau ir gausiau nusiÅ¡alina nuo dalyvavimo „bandos“ valdymo akcijose. TodÄ—l valdžios problema aÅ¡trÄ—ja. Jos autoritetas tarp asmenybių yra niekinis, o iÅ¡liekantys „bandos“ nariai vis labiau abejoja jų iÅ¡rinktų „vadų“ gebÄ—jimais valdyti „bandÄ…“, nes mato, kad asmenybÄ—s gyvena ir elgiasi kitaip, ignoruodamos „bandos“ valdžios nurodymus ir nustatinÄ—jamÄ… tvarkÄ…, bei, kad jų gyvenimo lygis nuolat auga, palyginus su jų pačių.

Bet įdomiausia Å¡iame reiÅ¡kinyje yra tai, kad „vadai“ mano, jog asmenybÄ—s statusÄ… jiems suteikia pareigos „bandoje“, bet ne jų protiniai ir dvasiniai gebÄ—jimai laisvai, kÅ«rybingai, savarankiÅ¡kai ir atsakingai mÄ…styti ir elgtis visuomenÄ—je. „Vadai“ visokiais bÅ«dais mÄ—gina save iÅ¡kelti virÅ¡ asmenybių, nors dažnai nesugeba pakilti virÅ¡ „bandos“ intelektualinio lygio. „Vadai“ stengiasi tai daryti, nes jie nesuvokia suprasti elementaraus dalyko, kad asmenybÄ— yra vidinÄ— žmogaus bÅ«sena. Neįmanoma nei pakilti virÅ¡ kitų, nei nusileisti žemiau už kitus. Kiekviena asmenybÄ— yra unikali ir skirtinga nuo kitų. Kiekvienos asmenybÄ—s gebÄ—jimai ir pasaulio suvokimas yra skirtingi. Kiekviena asmenybÄ— yra atskiras žmogus su visais jo poreikiais, privalumais ir trÅ«kumais. Žmogus gali pabÄ—gti nuo kitų žmonių, bet jis negali pabÄ—gti nuo savÄ™s, kaip negali iÅ¡kelti savo asmenybÄ—s laukan ir pakelti jos virÅ¡ „bandos“ rodydamas kokia nuostabi yra jo asmenybÄ—. AsmenybÄ— yra vidinÄ— žmogaus suvokimo bÅ«sena. Jai nereikia įrodymų ir pripažinimo – pakanka, kad kiekvienas žmogus pats suvoktų, kad jis yra vienintelis ir nepakartojamas, ir todÄ—l yra svarbus bei nepakeičiamas, vykdydamas savo gyvenimo misijÄ… (niekas kitas už jį to gyvenimo nenugyvens).

Atsižvelgdamas į  įžangoje išdėstytus argumentus, siūlau naują Lietuvos valstybės politinio valdymo modelį ir pirmuosius būtinus pakeitimus pakeliui į pilietinės visuomenės sukūrimą Lietuvoje ir pasaulyje.

Po 2012 m. įvyksiančių rinkimų, naujai atėjusiems politikams, kurių tarpe asmenybių skaičius turėtų ženkliai išaugti, siūlau vadovautis šia Lietuvos politinės reformos strateginio plano veiksmų programa:

1. Inicijuoti LR Konstitucijos pataisas, kurios leistų įteisinti Lietuvos piliečių siekius sukurti pilietinÄ™ visuomenÄ™ ir apribotų „biurokratijos“ valdymo įtakÄ… valstybÄ—s, visuomeniniams ir politiniams procesams.

2. Pakeisti LR Seimo formavimo tvarką. Lietuva yra parlamentinė respublika, todėl visa valdžia turi būti perduota Seimui.

2.1. Sukurti dviejų rÅ«mų SeimÄ…. Pirmus rÅ«mus turi sudaryti Seimo nariai, renkami vienmandatÄ—se apygardose asmeniÅ¡kai. JÄ… galima pavadinti Piliečių Seimo RÅ«mais. Ä® kitus rÅ«mus savo atstovus deleguotų savivaldybių tarybos – Atstovų Seimo RÅ«mai. Abiejų rÅ«mų narių skaičius bÅ«tų lygus.

Reformos esmÄ— ir tikslas atriboti „bandos valdytojų“ asmeninių ambicijų įtakÄ… ir poveikį realiems valstybÄ—s ir visuomenÄ—s poreikių sprendiniams. Vieni nariai bus asmeniÅ¡kai atskaitingi juos iÅ¡rinkusiems piliečiams, kiti atskaitingi regioninÄ—s savivaldos institucijoms. Vieni ir kiti galÄ—s kontroliuoti ir laiku apriboti vieni kitų „AsmenybÄ—s kulto“ apraiÅ¡kas ir siekti racionalaus visai visuomenei naudingo sprendimo. Taip bus ugdomas pilietinis savarankiÅ¡kumas su savireguliacijos mechanizmu, mažinančiu „bandos“ įtakÄ….

2.2. Seimo pirmininkas bÅ«tų tiesiogiai piliečių renkamas ir jo funkcijas perimtų LR Prezidentas. Seimo pirmininkas koordinuotų abiejų Seimo rÅ«mų darbÄ… ir vadovautų bendriems posÄ—džiams, kartu lygiagrečiai vykdytų LR Prezidento atliekamas valstybÄ—s atstovavimo funkcijas. Seimo pirmininko kadencija bÅ«tų 5 metai, kaip ir Prezidento. Taip bÅ«tų užtikrintas ValstybÄ—s valdymo tÄ™stinumas ir nuolatinÄ— rotacija. Seimo pirmininko ir Seimo narių rinkimo kadencijos nesutaptų. Seimo pirmininkas galÄ—tų priiminÄ—ti Seimo narių priesaikas, o Seimo nariai – Seimo pirmininko. NebereikÄ—tų TeisÄ—jų, kurie net nÄ—ra politinÄ— valdžia, kiÅ¡imosi į valstybÄ—s valdymÄ….

2.3. Aukščiausia Valstybės valdžia privalo priklausyti piliečiams ir ji išreiškiama referendumu. Referendumas gali pakeisti, panaikinti ar priimti bet kokius politinius sprendimus, kuriuos privalu vykdyti Seimui, Vyriausybei, Teismams bei visoms valstybės institucijoms. Seimas, Vyriausybė, Teismai ir kitos valstybinės organizacijos ir jų atstovai negali pažeisti ar kitaip apriboti prigimtinių pilietinių teisių, jei tam nėra suteikta teisė piliečių referendumu patvirtintoje konstitucijoje.

2.4. Vyriausybės nariai negali būti Seimo nariais. Vykdomoji valdžia yra pavaldi Seimui.

3. Teismo reforma. Yra tik vienas pavadinimas – teismas. Panaikinti Konstitucinį ir Administracinį teismus. Abu yra skirti „bandai“ suvaldyti.

3.1. Konstitucingumą turi mokėti ir privalo nustatyti kiekvienas profesionalus teisėjas. Jei jis to nesugeba, tai visi klausimai sprendžiami piliečių referendume, nes tai yra aukščiausia pilietinės ir politinės valios išraiška, kuriai niekas negali prieštarauti.

3.2. Teismas yra pavaldus tik piliečių valiai, išreikštai referendume patvirtinta tvarka. Visais atvejais Piliečių referendumas gali pakeisti teismo sprendimą.

3.3. Teismai turi bÅ«ti trijų lygių: bendruomenÄ—s, savivaldos ir valstybÄ—s. Visokie kiti skirstymai netenka prasmÄ—s, nebent bus siekiama iÅ¡saugoti „bandos“ valdymo sistemÄ….

4. Savivalda. Savivaldos sudarymo principas toks pats kaip ir Seimo. Trys dalys – Piliečių taryba, Atstovų taryba ir Meras. Piliečių tarybos nariai renkami asmeniÅ¡kai tiesiogiai. Atstovai, tai yra bendruomenių renkami seniÅ«nai. Abiejų tarybų narių skaičius savivaldybÄ—je lygus. Meras renkamas tiesiogiai, 1 metų ilgesnei kadencijai nei eiliniai tarybos nariai.

4.1. Bendruomenių seniūnus renka gyventojai iš savo bendruomenės narių. Seniūnai koordinuoja bendruomenės savivaldos reikalus bendruomenėje. Seniūnams padeda bendruomenės aktyvistai ir visuomeninės komisijos sudarytos tik iš bendruomenės narių. Jei reikalinga specialistų konsultacija, tai seniūnas su bendruomenės pritarimu samdo specialistą.

5. PolitinÄ—s partijos turi iÅ¡nykti. Patirtis rodo, kad asmenybÄ—ms yra nebÅ«dinga nuolat klausytis „vado“ postringavimų apie didžiÄ…jÄ… politikÄ…. Partijos reikalingos tik „bandai“. Tačiau niekas netrukdo piliečiams organizuotis į įvairias grupes vieniems ar kitiems visuomeninÄ—s, politinÄ—s, savivaldos ar valstybinÄ—s reikÅ¡mÄ—s uždaviniams sprÄ™sti. IÅ¡sprendusios uždavinį, Å¡ios grupÄ—s iÅ¡siskirstytų arba imtųsi kitų uždavinių sprendimo. Jokia politinÄ— ar visuomeninÄ— struktÅ«ra nÄ—ra ir negali bÅ«ti amžina. Keičiasi žmonÄ—s, keičiasi gyvenimo sÄ…lygos, todÄ—l turi keistis ir politinÄ—s bei visuomeninÄ—s struktÅ«ros.

Partijos reikalingos tinginiams – „bandai“, nes jie galvoja, kad atiduodami kitiems savo pareigą tvarkyti savo paties likimą, gyvens geriau ir ramiau. Jie tingi dirbti, todėl tiki, kad „valdžia“ dirbs už juos. Bet taip nėra. Visos valdžios pirmiausiai dirba sau. Nesvarbu ką jie sako „bandai“, rezultatas visada yra vienodas.

Jei pritariate nors iÅ¡ dalies mano pateiktiems pamÄ…stymams, kviečiu palaikyti Lietuvos valstybÄ—s ateities šūkį  -„Bandos valdžia“ lauk, tegyvuoja laisvų asmenų savivalda!“

 

ArtÄ—ja rinkimai, bet galvoje vis kirba klausimas – kokiÄ… valstybÄ™ kuriame?

Kokios valstybÄ—s norime?

Aš savęs klausiu ar noriu:

1) Idealios valdžios valstybės,

2) PilietinÄ—s visuomenÄ—s valstybÄ—s,

3) Absoliučiai abejingų žmonių valstybÄ—s, kurioje piliečiai gyvena pagal „džiunglių įstatymus“ – kiekvienas už save.

O jūs, kurios koncepcijos šalininkus remsite per rinkimus?

Aš remsiu pilietinę visuomenę norinčius sukurti atstovus. Mano galva, tai yra vienintelis kelias, kuris atitinka darnios plėtros sąvoką. Tik pilietinėje visuomenėje galima suderinti kiekvieno piliečio asmeninius gebėjimus, žinias ir norus su visuomenės bendrais interesais.

Kodėl tai neįmanoma idealios valdžios valstybėje?

Tai yra labai elementari priežastis – visų valdžių, kad ir kokia tobula ji bebÅ«tų, ribotumas.

Valdžios atstovų skaičius, lyginant su visos visuomenės skaičiumi yra labai nedidelis, net jei sudaro 20 ir daugiau procentų, kaip tai yra Lietuvoje, nuo bendros populiacijos skaičiaus.

Asmeninės kiekvieno valdžios atstovo žinios ir gebėjimai taip pat yra riboti, lyginant su bendru visuomenės potencialu.

O svarbiausia yra tai, kad jokia valdžia, įgydama jiems deleguotas ar kitokia forma įgytas ar pasiimtas teises ir pareigas, negali ir neturi jokios galimybės perimti visuomenės narių iniciatyvos ir motyvacijos. Tai yra valdžios atstovai darys darbą, nuo kurio priklauso visos visuomenės likimas, tik savo pačių asmeninės motyvacijos ir iniciatyvos ribose. Visi tie, kurie rinko ar palaikė kandidatus į valdžią bus daugiau ar mažiau nusivylę, nes valdžios atstovai ir norėdami nesugebės patenkinti net ir mažos dalies juos išrinkusių žmonių lūkesčių dėl fizinių žmogaus organizmo ypatybių. Tada kils visuomenės narių nepasitenkinimo banga ir vėl bus ieškoma naujos idealios valdžios atstovų. O jų nėra ir negali būti. Taip žmonės ir klaidžios savo pačių paklydimuose, aiškindami, kad tie, kurie jų nesupranta arba nepritaria jų nuomonei yra kvaili ir neišmanėliai.

O kaip yra iš tikrųjų spręskite jūs patys.

Ekonomikos ratas

Sveiki,

Ir vÄ—l nesusilaikiau. SkaitinÄ—ju siÅ«lymus apie ekonomines reformas ir vis negaliu atsistebÄ—ti – iÅ¡ kur žmonÄ—s turi tiek atkaklumo ir noro vis lipti ir lipti ant to paties grÄ—blio. Žemiau pateiksiu savo ekonominio „grÄ—blio“ vaizdingÄ… ir analogijomis pagrįstÄ… paaiÅ¡kinimÄ…. Normaliau paaiÅ¡kinti neužtenka žodžių, nes daugelis jų paprasčiausiai nenori iÅ¡girsti ir priimti.

Ekonomika yra žmonių sukurta sistema. Ji buvo kurta ir veikia taip pat kaip ir daugelis natūralių arba kitų mechaninių ir ne tik žmogaus kuriamų sistemų. Visos jos yra subalansuotos, nes turi pradžią, pabaigą ir daugelis iš jų net turi savireguliacijos mechanizmus.

Taip yra nes jos analizuojamos ir veikia tam tikrų atskaitos taškų atžvilgiu.

Paimkim žmogaus organizmą. Jame yra vienos sistemos uždaros, o kitos atviros.

Vienų priežastis yra maistas, procesas – virÅ¡kinimas, pasekmÄ—s – atliekos, energija ir perteklinÄ—s medžiagos. Ten taip pat yra sudÄ—tinga savikontrolÄ—s ir valdymo sistema

Uždarų sistemų  priežastis ir pasekmes sunkiau nustatyti. Bet žmogus yra įkyrus padaras, kuris nenurimsta kol visko neišsiaiškina.

Taip atsitiko su kraujo apytakos sistema. Ji yra uždara ir savireguliuojanti. Taip viena atvira – maitinimasis ir kita uždara sistemos sukuria viso organizmo maitinimo ir atliekų Å¡alinimo mechanizmÄ…. Yra kelios kitos sistemos, bet pavyzdžiui mums užteks ir vienos.

Å iÄ… mitybos sistemÄ… galima palyginti su bet kokia mechanine transmisija, kuri suka ratus. Tik vienu atveju gali judÄ—ti pats įrengimas, kitu – kelias. Kelio pavyzdys spausdinimo maÅ¡inos – ratas stumia popierių ir spausdina palieka pÄ—dsakus.

Tokios sistemos veikia ir ekonomikoje. Vieni produktai ateina žaliavomis ir iÅ¡eina energija, produktais ir atliekomis. Kiti procesai tuos produktus paverčia, pinigais, pridÄ—tine verte, ir turtais…

Pažvelkime kaip veikia mechanizmas.

Visi žinote, kad reikia kurti pridėtinę vertę. Visi jos siekiate ir netgi prieštaraujate, jei kas bando sutrukdyti. Pasižiūrėkime iš kur ši pridėtinė vertė atsiranda ir kur ji išnyksta.

Mums reikia rato, kelio ir pėdsakų.

Kas atlieka rato vaidmenį ekonomikoje – pridÄ—tinÄ— vertÄ—, pinigai ar turtas?

Pagal klasikinÄ—s ekonomikos sampratÄ… rato vaidmuo atitenka pridÄ—tinei vertei.

Kelio vaidmuo atitenka pinigams, o pėdsakų vaidmuo atitenka turtui.

Darbas yra ta energija, kuri priverčia ratą suktis.

Pažvelkime kaip tai veikia ir palyginkime su bet kuria analogiška normalia technologine sistema.

Imame ratą pridėtinę vertę. Iš pradžių šitas ratas labai mažas. Tas pats kaip pradedant nuosavą verslą, bet jis yra.

Sunkiai dirbdami įsukame ratą. Ratas sukasi, galime paleisti keliu. Įdedame pinigus ir atsiimame, įdedame ir atsiimame.

Dalį pinigų atiduodame kitiems, dalį pasiliekame sau, bet visus praktiškai nešame į banką – saugoti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Žodžiu mūsų pinigų saugykla, tų kuriuos įdedame ir tų, kuriuos išsiimame, yra bankas. Šis procesas vyksta tuo intensyviau, kuo labiau tobulėja kompiuterinės technologijos.

Viskas vyksta normaliai, ratas sukasi, kelias eina, lieka pÄ—dsakai. – turtas.  Turtas virtÄ™s pinigais banke bei visokių daiktų ir teisių į pajamas rinkiniu. Jei ratas sukasi normaliai, tai turtas nuolatos didÄ—ja, nes visada lieka teigiamas pÄ—dsakas. Kai ratas pradeda strigti, arba kelias netikÄ—tai nutrÅ«ksta, tai turtas pradeda mažėti.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas yra gerai. Bet ko mes nepastebime? Mes nematome, kad mūsų ratas nuolatos didėja. Kaip didėja mūsų turtas, kaip didėja sukurta pridėtinė vertė, taip didėja ir mūsų ratas. Kuo didesnis ratas, tuo didesnį pėdsaką palieka, tuo daugiau turto kuria arba naikina.

Vadinasi mes turime nestabilią ekonominę sistemą technologiniu požiūriu, nes didėja ratas, pėdsakai  ir kelias. O turėtų keistis tik kelias. Jei pridėtume laiko liniją, tai ekonominis kelias nuolatos plečiasi, ratas nuolatos auga palikdamas vis didesnius pėdsakus per laiko vienetą.

TodÄ—l natÅ«ralu, kad krizÄ—s kyla reguliariai, nes numatyti rato augimo ir kelio plÄ—timosi greitį iÅ¡ anksto praktiÅ¡kai yra neįmanoma. Juo labiau, kad ekonomikoje skirtingo pločio ir konfigÅ«racijų kelių yra milijonai. Jie susikerta tarpusavyje, vienas kitÄ… perdengia, naikina. Turtas – ankstesni pÄ—dsakai patenka po naujais ratais ir tai tÄ™siasi nuolatos, pasikartojant. Tik viena bÄ—da. Å i sistema auga nevaldoma ir nekontroliuojama. Anksčiau, kai ratai buvo dar maži, užtekdavo nuvažiuoti pas kaimynus ir jų pÄ—dsakai iÅ¡nykdavo, o jÅ«sų atsirasdavo. Dabar, kai baigÄ—si net Å¡altasis karas, nebeliko kaimynų (liko pora smulkių teroristų), kurių pÄ—dsakus galima lengvai nutrinti. Nes anksčiau besiprieÅ¡inusių pusių ratai tapo tokie dideli ir nerangÅ«s, kad nei pasukti, nei apsukti, nÄ—ra taip lengva. Ratai stoja, arba buksuodamiesi stovi vietoje.  Tai įrodo, kad Å¡i sistema nÄ—ra tobula, ji nÄ—ra gyvybinga ilgalaikiu visuomeniniu požiÅ«riu ir kad skirta tik labai siauriems atskirų (reiÅ¡kia absoliučiai susiprieÅ¡inusių tarpusavyje) žmonių interesams tenkinti.

Pagal tradicinÄ™ sampratÄ… stringa kelias – siaurÄ—ja pinigų srautai. Turtas nebesikeičia, nes ratas nebesisuka. PridÄ—tinÄ—s vertÄ—s nebeatsiranda.

Tai Å¡tai Å¡itÄ… mato visi pasaulio žmonÄ—s. Kyla panika. Visi ir vÄ—l klausinÄ—ja – kÄ… daryti?

Vieni siÅ«lo – imkim bankus ir darykim tvarkÄ… patys. NatÅ«rali reakcija iÅ¡ to kas pasakyta aukščiau. Jie siÅ«lo – skaldykim ratus, tai jie vÄ—l pradÄ—s suktis. Tik yra viena problema. Niekas nenori savanoriÅ¡kai atsisakyti pÄ—dsakų. Skaldyti ratus, reiÅ¡kia naikinti savo ir svetimus pÄ—dsakus – turtÄ….

Kuris iÅ¡ jÅ«sų pasiraÅ¡ys tokiam uždaviniui – aukoti savo turtÄ… tam, kad kiti geriau gyventų, bet ne jÅ«s?

Manau, kad tai nerealus uždavinys.  Siekiant tokio tikslo bus suskaldyta visa žmoniją į daug mažų šipulių ir vėl mes pradėsim nuo pirmykštės bendruomenės. Bet gal taip ir buvo prieš daug tūkstančių metų. Antropologai ir mokslininkai sako, kad prieš dešimtis tūkstančių metų egzistavo didelė civilizacija, kuri žlugo? O kiek dar yra minima tokių civilizacijų, apie kurias mes nieko nežinome?

Manau, kad tai nėra esmė. Šiuo metu žmonės yra pakankamai sąmoningi ir sugebės išvengti fatališkų konfliktų dėl turto. Tačiau jų ekonominis iracionalumas ir netobula ekonominės sistemos samprata dar ilgai kankins visuomenę.

DÄ—l bankų ir pinigų reformos noriu pasakyti tik vienÄ… dalykÄ… – nereikia pulti pinigų sandÄ—lio vien dÄ—l to, kad ten yra sudÄ—ti pinigai. AÅ¡ jau aukščiau apraÅ¡iau, kad bankas yra ta vieta, kur mes saugom savo pinigus, kitais žodžiais tariant – sandÄ—lis. Jis nieko nekuria ir nedaro. Vienintelis negeras dalykas, kurį daro Å¡is sandÄ—lis, tai, kad jis turi savo ratÄ…, kurį suka pats, ir daug kitų ratų, kuriuos sukate jÅ«s arba leidžiate tai daryti už jus bankui. TodÄ—l Å¡i sistema atrodo tokia didelÄ—, galinga ir stipri, bet iÅ¡ tikrųjų jis yra chaotiÅ¡ka, trapi, ir nerangi bei valdoma tik vieno faktoriaus – bendro jÅ«sų ir banko pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s siekimo – noras kuo greičiau ir padidinti kiekvienam savo ratÄ….

Pinigų sandÄ—lis kaip ir ginklų arsenalas – vieni revoliucijų nepadarys. Dažniausiai tai yra mažų ratukų privilegija, nes jiems tarp didelių ratų nÄ—ra vietos keliauti. TodÄ—l tie maži ratukai visokiais bÅ«dais mÄ—gina sunaikinti anksčiau atsiradusius didelius ratus ir tokiu bÅ«du užsitikrinti sau keliÄ… į priekį. Taip darÄ— ir socialistinÄ— revoliucija. Bet, ji žlugo greitai, kadangi vienÄ… super didelį ratÄ… nuolatos mažino super maži ratukai, o kiti didieji ratai, nepatekÄ™ po super didelio rato priespauda sparčiai pradÄ—jo vienytis ir augti iki super dydžio.

Tai kÄ… siÅ«lo visi „sandÄ—lio užgrobimo“ ir naujų kelių (pinigų sistemų) „sukÅ«rimo“ idÄ—jų autoriai, yra ne kas kita kaip žinomi istorijai nuolat pasikartojantys reiÅ¡kiniai – skaldyk ir valdyk… Å is metodas praktikoje įrodÄ—, kad yra labai trumpalaikis, nes jo stabilumas užtikrinamas tik tol, kol tam tikrų jÄ—gų persvara pasieks pusiausvyros taÅ¡kÄ…. Po to procesai vÄ—l imsis kartotis, nes naujų ratukų kiekis ir energija bus didesnÄ— už vieno nepaslankaus ir didelio rato galimybes.

Jeigu užteko kantrybės skaityti iki šios vietos, tai perskaitykite ir mano siūlymą:

Pakeiskite savo mąstymo apie pinigus, pridėtinę vertę ir turtą būdą;

1)      Įtikinkite save, kad jūsų gyvenimas yra svarbesnis už vien tik iliuzinio turtais aptekusio gyvenimo siekimą;

2)      Visą savo uždirbtą pridėtinę vertę ir turtus nukreipkite į savo kūrybinių galių tobulinimą ir asmeninę kūrybą, kad kiekvieną jūsų gyvenimo dieną ir jo pabaigoje galėtumėte patys pasidžiaugti savo kūryba (iš didžiosios raidės) ir kad ja džiaugtųsi jūsų ir mūsų palikuonys;

3)      KÅ«rybai reikalingų pastangų kiekis gali sunaudoti visÄ… jÅ«sų turimos energijos perteklių ir jos dar pritrÅ«ks laiko atžvilgiu. TodÄ—l visokiÄ… kÅ«rybÄ… reikia gerbti, tausoti, pildyti ir tobulinti, nes tik taip bus auginami kÅ«rybingi žmonÄ—s. Geriau ginčytis dÄ—l spalvos ir skonio, nei dÄ—l teisių į turtÄ…. Ginčytis dÄ—l spalvos ir skonio nusibosta, bet dÄ—l turto – niekados. 🙂 ;

4)      Grįžkite į žmonių planetÄ… ir pradÄ—kite sakyti „Labas „kiekvienam, ir klausinÄ—ti „kÄ… naujo sukÅ«rei, kas tavo ir kitų gyvenimÄ… papuoÅ¡ bei pradžiugins?“, Å¡ypsokitÄ—s kitiems, nes prieÅ¡ jus jau yra „dviejų žmonių ir gyvenimo padiktuotas kÅ«rinys“;

5)      Kalbėkitės, kurkite ir jūs atrasite daugybę paprastų ir kasdienių sprendimų, kurie neleis jūsų ratams be reikalo didėti ir trukdyti riedėti jūsų pasirinktu keliu. Kelias bus ilgas ir įdomus, o pėdsakai gilūs ir ilgalaikiai.

Pagarbiai,

Virmantas

paskelbta 2011-10-12 VE  - http://www.ve.lt/blog/2011/ekonomikos-ratas/

Korumpuota Lietuvos valstybė “kovos” su “šešėliu”

Lietuviškas paradoksas

paskelbta: http://www.ve.lt/blog/2011/korumpuota-lietuvos-valstybe-kovos-su-seseliu/2011-07-23 – 10:15Autorius: Virmantas Galdikas

Paradoksas: Korumpuota valstybė kontroliuoja privatų verslą? Kokia prasmė ir kokie tikslai?

Perskaičiau 2011.07.22 07:24 VŽ.lt straipsnį “Taksi rinkÄ… sudrebino skaidrumo testai” autorė Asta Å erÄ—naitė ir vÄ—l nustebau. Kaip Lietuva – viena iÅ¡ labiausiai korumpuotų Europos SÄ…jungos valstybių – gebÄ—s kovoti su “šeÅ¡Ä—liu”, kai pati savo kieme tvarkos nesugeba įvesti ir kai Lietuvos įstatymai sukurti taip, kad gintų visus valdininkus, ypač, tuos nuo kurių priklauso korupcijos lygis?

Remiantis sistemiÅ¡kumo požiÅ«riu, drÄ…siai galima tvirtinti, kad “šeÅ¡Ä—lis” visu Å¡imtu procentų priklauso nuo korupcijos. Kuo didesnÄ— korupcija, tuo ilgesnis “šeÅ¡Ä—lis” ir atvirkščiai. Kai atsakingi Lietuvos pareigÅ«nai pareiÅ¡kia, kad jie kovos su “šeÅ¡Ä—liu”, jų veiklos rezultatÄ… aÅ¡ tegaliu suprasti tik vienareikÅ¡miÅ¡kai  – t.y. “šeÅ¡Ä—lis” pailgÄ—s, nes jis dabar yra per trumpas. Tai yra svarbu, nes krizÄ—s laikotarpiu, privataus verslo pajamos sumažėjo, o todÄ—l sumažėjo ir “šeÅ¡Ä—lis”, kuris tiesiogiai maitina korupcijos maÅ¡inÄ….

Norint realiai sumažinti “šešėlį” reikia sumažinti korupciją ir atvirkščiai. Tai yra kompleksinis sprendinys, kuriame nėra vienos teisios  ir kitos neteisios pusės. Norint pradėti spręsti šį galvosūkį reikia, kad abi pusės išsakytų tikruosius ir slaptuosius savo tikslus, ir tik po to konstruoti korupcijos ir “šešėlio” mažinimo modelį. Be tokio procedūrinio eiliškumo, jokia “kova” neduos norimų rezultatų, o tik eilinį kartą sukiršins ir taip suerzintus ir dezorientuotus tautos likučius Lietuvoje.

Jei turite priešingą šios kovos su “šešėliu” tikslų paaiškinimą kviečiu diskutuoti.

 

Mintys po konferencijos „Lietuvos teisinÄ— sistema“

Vakar (2011-04-20 d.) pabuvojau LR Seime pasiklausyti apie Lietuvos teisinę sistemą, kuriame dalyvavo beveik visi aukščiausi Lietuvos teisinės sistemos pareigūnai ir politikai.

Konferencijos įspÅ«džiai nevienareikÅ¡miai, o mintys gÄ…sdinančios. TodÄ—l ir noriu atsipraÅ¡yti visų Lietuvos piliečių  už savo profesinį aplaidumÄ…, kad nesuskaičiavau anksčiau kiek Lietuvai kainuoja teisinÄ—s sistemos iÅ¡laikymas. Tikrai niekada nesusimÄ…sčiau apie tai. VisÄ… mano sÄ…moningÄ… gyvenimÄ… teisinÄ— sistema buvo savotiÅ¡kas „tabu“, kurios efektyvumo niekas kitas, iÅ¡skyrus pačius teisininkus, neanalizavo. Taip buvo iki vakar dienos, kai iÅ¡girdau per mikrofonus seimo konferencijų salÄ—je iÅ¡kilmingai teismų atstovo sakomus teismų statistinius skaičius. Man įstrigo tik vienas skaičius 1000 bylų per dienÄ…. Tiek bylų iÅ¡nagrinÄ—ja visi Lietuvos teismai per dienÄ….

Mane iÅ¡tiko Å¡okas. Greitai pasiskaičiavau ir pats apstulbau kokio mÄ…sto „ekonominÄ— sistema“ yra „Lietuvos teisinÄ— sistema“. Joks verslas negali prilygti Å¡ios sistemos mastui, įtakai ir galiai. Ir dar teisinÄ—s sistemos atstovai skundžiasi, kad jiems trÅ«ksta kvalifikuotų specialistų.

Pažvelkime ramiau ir iÅ¡ Å¡alies į tÄ…  „uždraustÄ…“ tyrinÄ—ti teritorijÄ… eilinio Lietuvos piliečio akimis. Atlikime paprasčiausius matematinius veiksmus 1000 bylų padauginkime iš 6 (žmonių, dalyvaujančių teismo procese skaičiaus –  teisÄ—jas, sekretorÄ—, advokatas, atsakovas, kaltintojas, ieÅ¡kovas), gautÄ… rezultatÄ… dauginame iÅ¡ 20 (darbo dienų skaičiaus per mÄ—nesį) ir 12 (mÄ—nesių skaičiaus per metus). Gauname nei daug nei mažai 1 440 000. IÅ¡verčiu į normalių žmonių kalbÄ… – rezultatas reiÅ¡kia, kad per metus kiekvienas darbingas Lietuvos pilietis vienÄ… dienÄ… praleidžia teisme. Per dvideÅ¡imt nepriklausomybÄ—s metų tai pasikartojo 20 kartų, o ateityje yra žadama, kad Å¡is procesas tik intensyvÄ—s. AÅ¡ dar nepridÄ—jau visų kitų ikiteisminÄ—s ir po teisminÄ—s grandies atstovų ir aptarnaujančio personalo darbo rezultatų įrodymų. Kurie iÅ¡ties yra stulbinantys ir gÄ…sdinantys.

TodÄ—l galiu padaryti tik vienintelÄ™ iÅ¡vadÄ… apie tai, kad Lietuvoje mes gyvensime ir dirbsime vien tam, kad iÅ¡laikytume Lietuvos „teisinÄ™“ sistemÄ… ir kelis kartus per metus apsilankytume pas juos. Tačiau neįsivaizduoju kaip normalus žmogus gali iÅ¡laikyti tokį psichologinį krÅ«vį ir nepalūžti, nekalbant apie motyvacijÄ… vykdyti kokiÄ… nors savarankiÅ¡kÄ… ekonominÄ™ veiklÄ…. Daugeliui normalių piliečių į teismÄ… patekti vienÄ… kartÄ… per visÄ… gyvenimÄ… yra tragedijÄ…, o mums yra žadama, kad tai taps kasdienybe.

Tačiau, užteks apie liūdnus reikalus. Dabar pakalbėkime apie linksmesnius dalykus. Pasvajokime kokioje Lietuvoje norėtume gyventi. Pavyzdžiui, aš norėčiau gyventi valstybėje, kurioje teismo procesas yra išimtinis reiškinys, kurį su susidomėjimu seka visa Lietuva ir išsižioję klausosi kiekvieno pasakyto žodžio bei išplėtę akis stebi kiekvieną judesį ir vėliau draugų būreliuose aptarinėja kiekvieną pastebėjimą.

Aš matau tokią Lietuvos ateitį ir jos sieksiu. O jūs?

paskelbta: http://www.ve.lt/blog/2011/mintys-po-konferencijos-lietuvos-teisine-sistema/

Lietuvos politika – Brauno judÄ—jimas?!

Sveiki, praÄ—jo rinkimai, bet aÅ¡ niekaip negalÄ—jau surasti tinkamo palyginimo tiems politiniams procesams, kurie vyksta Lietuvoje. Kai tik pažvelgi aplinkui, tai tik ir norisi pasakyti „ir vÄ—l tas pats – chaosas, pažadai, beprasmybÄ—, jokio aiÅ¡kaus tikslo…“

Kiekvienas judÄ—jimas, kuris nori daryti įtakÄ… turi bÅ«ti kryptingas ir galingas. Paimkim pavyzdį – vÄ—jÄ…. Kai vÄ—jas pučia jis gena debesis, priverčia burlaivius skrosti vandenį, suka vÄ—jo malÅ«no sparnus, nupučia dulkes nuo kelio. Kai vÄ—jas stiprus, tai jis griauna viskÄ… savo kelyje – neatsilaiko joks pavienis daiktas.

O kai vėjas nurimsta, kas vyksta tada? Įsivaizduokite, kad rinkimai yra sunkvežimis, kuris pralėkė dideliu greičiu sausu žvyrkeliu ir sukėlė daug dulkių. Dulkių debesis plečiasi, auga, tos mažos dulkių dalelės nusėda ant pakelės medžių lapų, žolės ir tik nedaugelis sugrįžta ant to paties kelio. Tos dulkelės ramiai sau guli ir laukia galimybės sugrįžti į ten iš kur jos yra kilusios. Jas sugrąžinti gali tik kitas galingas gamtinis judėjimas, lietus. Lietus nuplauna ir išvalo dulkėtų medžių lapus. Ir gamtos procesai tęsiasi.

Tačiau liko neatsakytas klausimas – kas bus toliau? Rinkimus mes jau matÄ—m. Pažadų girdÄ—jom, bet niekas nepasikeitÄ—. AtsipraÅ¡au, pasikeitÄ—. Atsiminkime „SÄ…jÅ«dį“, judÄ—jimÄ…, kuris sugriovÄ— Sovietinių Socialistinių Respublikų SÄ…jungÄ…. Tuo metu buvo vienintelis judÄ—jimas ir tik viena partija. Per Å¡iuos rinkimus turÄ—jome beveik pusantro tÅ«kstančio partijų. Kiekvienas atskiras kandidatas, tai yra atskira nuomonÄ—, atskiras tikslas, atskiras judÄ—jimas, atskira veikla, vadinasi Å¡iai dienai, Lietuvoje mes turime politines dulkes, o ne politinius judÄ—jimus ir partijas.

Tai kaip dar galima pavadinti Lietuvos politinę būklę, jei ne Brauno judėjimu. Man patiko ši citata, rasta internete apie Brauno judėjimą:

…Å i istorija prasidÄ—jo 1827 metais. Gerbiamas Britų muziejaus, botanikos skyriaus vadovas misteris Robertas Braunas pakÄ—lÄ— akis nuo mikroskopo okuliaro ir lyg su apmaudu, su pasitenkinimu konstatavo: „Ir vÄ—l tas pats!“ RyÅ¡kiai apÅ¡viestame prietaiso regÄ—jimo lauke pirmyn ir atgal zujo tamsÅ«s taÅ¡keliai. Stambesni judÄ—jo lėčiau, neskubÄ—dami keitÄ— kryptį. Smulkesni Å¡okinÄ—jo netvarkingai, atsitiktinai, blaÅ¡kydamiesi į Å¡alis. “ (Å¡altinis http://www.mokslai.lt/referatai/nama%D1%96_darbas/14197.html)

Sutikite, kad tai yra tikrasis Å¡ios dienos Lietuvos politikos vaizdas, o Lietuvos politikai – tik politikos dulkÄ—s Lietuvos gyvenime.

[paskelbta ve.lt 2011-03-02 d. http://www.ve.lt/blog/2011/lietuvos-politika-brauno-judejimas/ ]

Kova neturi taisyklių!

Kova neturi taisyklių.

Jei jums kas pasakys, kad kovosime pagal taisykles – netikÄ—kite, tai melas.

Todėl apgailestauju dėl politikų, kurie į rinkimus eina kaip į kovą, nes po kiekvienos kovos bendražygių tik mažėja.

TodÄ—l ir partijos susiskaldÄ—, todÄ—l ir žmonÄ—s nusivylÄ™…

O rezultatas vis tiek bus tolimesnÄ— kova, bet ne kuriamoji veikla.

Gaila. Bet ką čia dabar padarysi su tais kovotojais?

Gyventi toliau vis tiek reikia.

Gerbiamieji, duokit žinią man, kai jums atsibos kovoti ir pradėsite norėti ramiai ir kūrybingai gyventi!

Pagarbiai,

laisvas žmogus (liberalas)

Virmantas