Vakar (2011-04-20 d.) pabuvojau LR Seime pasiklausyti apie Lietuvos teisinę sistemą, kuriame dalyvavo beveik visi aukščiausi Lietuvos teisinės sistemos pareigūnai ir politikai.

Konferencijos įspūdžiai nevienareikšmiai, o mintys gąsdinančios. Todėl ir noriu atsiprašyti visų Lietuvos piliečių už savo profesinį aplaidumą, kad nesuskaičiavau anksčiau kiek Lietuvai kainuoja teisinės sistemos išlaikymas. Tikrai niekada nesusimąsčiau apie tai. Visą mano sąmoningą gyvenimą teisinė sistema buvo savotiškas „tabu”, kurios efektyvumo niekas kitas, išskyrus pačius teisininkus, neanalizavo. Taip buvo iki vakar dienos, kai išgirdau per mikrofonus seimo konferencijų salėje iškilmingai teismų atstovo sakomus teismų statistinius skaičius. Man įstrigo tik vienas skaičius 1000 bylų per dieną. Tiek bylų išnagrinėja visi Lietuvos teismai per dieną.

Mane ištiko šokas. Greitai pasiskaičiavau ir pats apstulbau kokio mąsto „ekonominė sistema” yra „Lietuvos teisinė sistema”. Joks verslas negali prilygti šios sistemos mastui, įtakai ir galiai. Ir dar teisinės sistemos atstovai skundžiasi, kad jiems trūksta kvalifikuotų specialistų.

Pažvelkime ramiau ir iš šalies į tą „uždraustą” tyrinėti teritoriją eilinio Lietuvos piliečio akimis. Atlikime paprasčiausius matematinius veiksmus 1000 bylų padauginkime iš 6 (žmonių, dalyvaujančių teismo procese skaičiaus – teisėjas, sekretorė, advokatas, atsakovas, kaltintojas, ieškovas), gautą rezultatą dauginame iš 20 (darbo dienų skaičiaus per mėnesį) ir 12 (mėnesių skaičiaus per metus). Gauname nei daug nei mažai 1 440 000. Išverčiu į normalių žmonių kalbą – rezultatas reiškia, kad per metus kiekvienas darbingas Lietuvos pilietis vieną dieną praleidžia teisme. Per dvidešimt nepriklausomybės metų tai pasikartojo 20 kartų, o ateityje yra žadama, kad šis procesas tik intensyvės. Aš dar nepridėjau visų kitų ikiteisminės ir po teisminės grandies atstovų ir aptarnaujančio personalo darbo rezultatų įrodymų. Kurie išties yra stulbinantys ir gąsdinantys.

Todėl galiu padaryti tik vienintelę išvadą apie tai, kad Lietuvoje mes gyvensime ir dirbsime vien tam, kad išlaikytume Lietuvos „teisinę” sistemą ir kelis kartus per metus apsilankytume pas juos. Tačiau neįsivaizduoju kaip normalus žmogus gali išlaikyti tokį psichologinį krūvį ir nepalūžti, nekalbant apie motyvaciją vykdyti kokią nors savarankišką ekonominę veiklą. Daugeliui normalių piliečių į teismą patekti vieną kartą per visą gyvenimą yra tragediją, o mums yra žadama, kad tai taps kasdienybe.

Tačiau, užteks apie liūdnus reikalus. Dabar pakalbėkime apie linksmesnius dalykus. Pasvajokime kokioje Lietuvoje norėtume gyventi. Pavyzdžiui, aš norėčiau gyventi valstybėje, kurioje teismo procesas yra išimtinis reiškinys, kurį su susidomėjimu seka visa Lietuva ir išsižioję klausosi kiekvieno pasakyto žodžio bei išplėtę akis stebi kiekvieną judesį ir vėliau draugų būreliuose aptarinėja kiekvieną pastebėjimą.

Aš matau tokią Lietuvos ateitį ir jos sieksiu. O jūs?

paskelbta: http://www.ve.lt/blog/2011/mintys-po-konferencijos-lietuvos-teisine-sistema/