Sveiki,

Ir vÄ—l nesusilaikiau. SkaitinÄ—ju siÅ«lymus apie ekonomines reformas ir vis negaliu atsistebÄ—ti – iÅ¡ kur žmonÄ—s turi tiek atkaklumo ir noro vis lipti ir lipti ant to paties grÄ—blio. Žemiau pateiksiu savo ekonominio „grÄ—blio“ vaizdingÄ… ir analogijomis pagrįstÄ… paaiÅ¡kinimÄ…. Normaliau paaiÅ¡kinti neužtenka žodžių, nes daugelis jų paprasčiausiai nenori iÅ¡girsti ir priimti.

Ekonomika yra žmonių sukurta sistema. Ji buvo kurta ir veikia taip pat kaip ir daugelis natūralių arba kitų mechaninių ir ne tik žmogaus kuriamų sistemų. Visos jos yra subalansuotos, nes turi pradžią, pabaigą ir daugelis iš jų net turi savireguliacijos mechanizmus.

Taip yra nes jos analizuojamos ir veikia tam tikrų atskaitos taškų atžvilgiu.

Paimkim žmogaus organizmą. Jame yra vienos sistemos uždaros, o kitos atviros.

Vienų priežastis yra maistas, procesas – virÅ¡kinimas, pasekmÄ—s – atliekos, energija ir perteklinÄ—s medžiagos. Ten taip pat yra sudÄ—tinga savikontrolÄ—s ir valdymo sistema

Uždarų sistemų  priežastis ir pasekmes sunkiau nustatyti. Bet žmogus yra įkyrus padaras, kuris nenurimsta kol visko neišsiaiškina.

Taip atsitiko su kraujo apytakos sistema. Ji yra uždara ir savireguliuojanti. Taip viena atvira – maitinimasis ir kita uždara sistemos sukuria viso organizmo maitinimo ir atliekų Å¡alinimo mechanizmÄ…. Yra kelios kitos sistemos, bet pavyzdžiui mums užteks ir vienos.

Å iÄ… mitybos sistemÄ… galima palyginti su bet kokia mechanine transmisija, kuri suka ratus. Tik vienu atveju gali judÄ—ti pats įrengimas, kitu – kelias. Kelio pavyzdys spausdinimo maÅ¡inos – ratas stumia popierių ir spausdina palieka pÄ—dsakus.

Tokios sistemos veikia ir ekonomikoje. Vieni produktai ateina žaliavomis ir iÅ¡eina energija, produktais ir atliekomis. Kiti procesai tuos produktus paverčia, pinigais, pridÄ—tine verte, ir turtais…

Pažvelkime kaip veikia mechanizmas.

Visi žinote, kad reikia kurti pridėtinę vertę. Visi jos siekiate ir netgi prieštaraujate, jei kas bando sutrukdyti. Pasižiūrėkime iš kur ši pridėtinė vertė atsiranda ir kur ji išnyksta.

Mums reikia rato, kelio ir pėdsakų.

Kas atlieka rato vaidmenį ekonomikoje – pridÄ—tinÄ— vertÄ—, pinigai ar turtas?

Pagal klasikinÄ—s ekonomikos sampratÄ… rato vaidmuo atitenka pridÄ—tinei vertei.

Kelio vaidmuo atitenka pinigams, o pėdsakų vaidmuo atitenka turtui.

Darbas yra ta energija, kuri priverčia ratą suktis.

Pažvelkime kaip tai veikia ir palyginkime su bet kuria analogiška normalia technologine sistema.

Imame ratą pridėtinę vertę. Iš pradžių šitas ratas labai mažas. Tas pats kaip pradedant nuosavą verslą, bet jis yra.

Sunkiai dirbdami įsukame ratą. Ratas sukasi, galime paleisti keliu. Įdedame pinigus ir atsiimame, įdedame ir atsiimame.

Dalį pinigų atiduodame kitiems, dalį pasiliekame sau, bet visus praktiškai nešame į banką – saugoti trumpesniam ar ilgesniam laikui. Žodžiu mūsų pinigų saugykla, tų kuriuos įdedame ir tų, kuriuos išsiimame, yra bankas. Šis procesas vyksta tuo intensyviau, kuo labiau tobulėja kompiuterinės technologijos.

Viskas vyksta normaliai, ratas sukasi, kelias eina, lieka pÄ—dsakai. – turtas.  Turtas virtÄ™s pinigais banke bei visokių daiktų ir teisių į pajamas rinkiniu. Jei ratas sukasi normaliai, tai turtas nuolatos didÄ—ja, nes visada lieka teigiamas pÄ—dsakas. Kai ratas pradeda strigti, arba kelias netikÄ—tai nutrÅ«ksta, tai turtas pradeda mažėti.

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas yra gerai. Bet ko mes nepastebime? Mes nematome, kad mūsų ratas nuolatos didėja. Kaip didėja mūsų turtas, kaip didėja sukurta pridėtinė vertė, taip didėja ir mūsų ratas. Kuo didesnis ratas, tuo didesnį pėdsaką palieka, tuo daugiau turto kuria arba naikina.

Vadinasi mes turime nestabilią ekonominę sistemą technologiniu požiūriu, nes didėja ratas, pėdsakai  ir kelias. O turėtų keistis tik kelias. Jei pridėtume laiko liniją, tai ekonominis kelias nuolatos plečiasi, ratas nuolatos auga palikdamas vis didesnius pėdsakus per laiko vienetą.

TodÄ—l natÅ«ralu, kad krizÄ—s kyla reguliariai, nes numatyti rato augimo ir kelio plÄ—timosi greitį iÅ¡ anksto praktiÅ¡kai yra neįmanoma. Juo labiau, kad ekonomikoje skirtingo pločio ir konfigÅ«racijų kelių yra milijonai. Jie susikerta tarpusavyje, vienas kitÄ… perdengia, naikina. Turtas – ankstesni pÄ—dsakai patenka po naujais ratais ir tai tÄ™siasi nuolatos, pasikartojant. Tik viena bÄ—da. Å i sistema auga nevaldoma ir nekontroliuojama. Anksčiau, kai ratai buvo dar maži, užtekdavo nuvažiuoti pas kaimynus ir jų pÄ—dsakai iÅ¡nykdavo, o jÅ«sų atsirasdavo. Dabar, kai baigÄ—si net Å¡altasis karas, nebeliko kaimynų (liko pora smulkių teroristų), kurių pÄ—dsakus galima lengvai nutrinti. Nes anksčiau besiprieÅ¡inusių pusių ratai tapo tokie dideli ir nerangÅ«s, kad nei pasukti, nei apsukti, nÄ—ra taip lengva. Ratai stoja, arba buksuodamiesi stovi vietoje.  Tai įrodo, kad Å¡i sistema nÄ—ra tobula, ji nÄ—ra gyvybinga ilgalaikiu visuomeniniu požiÅ«riu ir kad skirta tik labai siauriems atskirų (reiÅ¡kia absoliučiai susiprieÅ¡inusių tarpusavyje) žmonių interesams tenkinti.

Pagal tradicinÄ™ sampratÄ… stringa kelias – siaurÄ—ja pinigų srautai. Turtas nebesikeičia, nes ratas nebesisuka. PridÄ—tinÄ—s vertÄ—s nebeatsiranda.

Tai Å¡tai Å¡itÄ… mato visi pasaulio žmonÄ—s. Kyla panika. Visi ir vÄ—l klausinÄ—ja – kÄ… daryti?

Vieni siÅ«lo – imkim bankus ir darykim tvarkÄ… patys. NatÅ«rali reakcija iÅ¡ to kas pasakyta aukščiau. Jie siÅ«lo – skaldykim ratus, tai jie vÄ—l pradÄ—s suktis. Tik yra viena problema. Niekas nenori savanoriÅ¡kai atsisakyti pÄ—dsakų. Skaldyti ratus, reiÅ¡kia naikinti savo ir svetimus pÄ—dsakus – turtÄ….

Kuris iÅ¡ jÅ«sų pasiraÅ¡ys tokiam uždaviniui – aukoti savo turtÄ… tam, kad kiti geriau gyventų, bet ne jÅ«s?

Manau, kad tai nerealus uždavinys.  Siekiant tokio tikslo bus suskaldyta visa žmoniją į daug mažų šipulių ir vėl mes pradėsim nuo pirmykštės bendruomenės. Bet gal taip ir buvo prieš daug tūkstančių metų. Antropologai ir mokslininkai sako, kad prieš dešimtis tūkstančių metų egzistavo didelė civilizacija, kuri žlugo? O kiek dar yra minima tokių civilizacijų, apie kurias mes nieko nežinome?

Manau, kad tai nėra esmė. Šiuo metu žmonės yra pakankamai sąmoningi ir sugebės išvengti fatališkų konfliktų dėl turto. Tačiau jų ekonominis iracionalumas ir netobula ekonominės sistemos samprata dar ilgai kankins visuomenę.

DÄ—l bankų ir pinigų reformos noriu pasakyti tik vienÄ… dalykÄ… – nereikia pulti pinigų sandÄ—lio vien dÄ—l to, kad ten yra sudÄ—ti pinigai. AÅ¡ jau aukščiau apraÅ¡iau, kad bankas yra ta vieta, kur mes saugom savo pinigus, kitais žodžiais tariant – sandÄ—lis. Jis nieko nekuria ir nedaro. Vienintelis negeras dalykas, kurį daro Å¡is sandÄ—lis, tai, kad jis turi savo ratÄ…, kurį suka pats, ir daug kitų ratų, kuriuos sukate jÅ«s arba leidžiate tai daryti už jus bankui. TodÄ—l Å¡i sistema atrodo tokia didelÄ—, galinga ir stipri, bet iÅ¡ tikrųjų jis yra chaotiÅ¡ka, trapi, ir nerangi bei valdoma tik vieno faktoriaus – bendro jÅ«sų ir banko pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s siekimo – noras kuo greičiau ir padidinti kiekvienam savo ratÄ….

Pinigų sandÄ—lis kaip ir ginklų arsenalas – vieni revoliucijų nepadarys. Dažniausiai tai yra mažų ratukų privilegija, nes jiems tarp didelių ratų nÄ—ra vietos keliauti. TodÄ—l tie maži ratukai visokiais bÅ«dais mÄ—gina sunaikinti anksčiau atsiradusius didelius ratus ir tokiu bÅ«du užsitikrinti sau keliÄ… į priekį. Taip darÄ— ir socialistinÄ— revoliucija. Bet, ji žlugo greitai, kadangi vienÄ… super didelį ratÄ… nuolatos mažino super maži ratukai, o kiti didieji ratai, nepatekÄ™ po super didelio rato priespauda sparčiai pradÄ—jo vienytis ir augti iki super dydžio.

Tai kÄ… siÅ«lo visi „sandÄ—lio užgrobimo“ ir naujų kelių (pinigų sistemų) „sukÅ«rimo“ idÄ—jų autoriai, yra ne kas kita kaip žinomi istorijai nuolat pasikartojantys reiÅ¡kiniai – skaldyk ir valdyk… Å is metodas praktikoje įrodÄ—, kad yra labai trumpalaikis, nes jo stabilumas užtikrinamas tik tol, kol tam tikrų jÄ—gų persvara pasieks pusiausvyros taÅ¡kÄ…. Po to procesai vÄ—l imsis kartotis, nes naujų ratukų kiekis ir energija bus didesnÄ— už vieno nepaslankaus ir didelio rato galimybes.

Jeigu užteko kantrybės skaityti iki šios vietos, tai perskaitykite ir mano siūlymą:

Pakeiskite savo mąstymo apie pinigus, pridėtinę vertę ir turtą būdą;

1)      Įtikinkite save, kad jūsų gyvenimas yra svarbesnis už vien tik iliuzinio turtais aptekusio gyvenimo siekimą;

2)      Visą savo uždirbtą pridėtinę vertę ir turtus nukreipkite į savo kūrybinių galių tobulinimą ir asmeninę kūrybą, kad kiekvieną jūsų gyvenimo dieną ir jo pabaigoje galėtumėte patys pasidžiaugti savo kūryba (iš didžiosios raidės) ir kad ja džiaugtųsi jūsų ir mūsų palikuonys;

3)      KÅ«rybai reikalingų pastangų kiekis gali sunaudoti visÄ… jÅ«sų turimos energijos perteklių ir jos dar pritrÅ«ks laiko atžvilgiu. TodÄ—l visokiÄ… kÅ«rybÄ… reikia gerbti, tausoti, pildyti ir tobulinti, nes tik taip bus auginami kÅ«rybingi žmonÄ—s. Geriau ginčytis dÄ—l spalvos ir skonio, nei dÄ—l teisių į turtÄ…. Ginčytis dÄ—l spalvos ir skonio nusibosta, bet dÄ—l turto – niekados. 🙂 ;

4)      Grįžkite į žmonių planetÄ… ir pradÄ—kite sakyti „Labas „kiekvienam, ir klausinÄ—ti „kÄ… naujo sukÅ«rei, kas tavo ir kitų gyvenimÄ… papuoÅ¡ bei pradžiugins?“, Å¡ypsokitÄ—s kitiems, nes prieÅ¡ jus jau yra „dviejų žmonių ir gyvenimo padiktuotas kÅ«rinys“;

5)      Kalbėkitės, kurkite ir jūs atrasite daugybę paprastų ir kasdienių sprendimų, kurie neleis jūsų ratams be reikalo didėti ir trukdyti riedėti jūsų pasirinktu keliu. Kelias bus ilgas ir įdomus, o pėdsakai gilūs ir ilgalaikiai.

Pagarbiai,

Virmantas

paskelbta 2011-10-12 VE  - http://www.ve.lt/blog/2011/ekonomikos-ratas/